šventyba

šventýba sf. (1) žr. šventybė 1: Ana labai buvo in šventýbą – meldės i meldės Str. Ana moteriškė buvo labai prie šventýbai Str. Kas čia – žmonės in šventýbas atvirto? Švnč. Prie šventýbų (apie šventumus) pasakos Ad.